1916 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais čia vyko mūšiai, kuriuose per visą Pirmąjį pasaulinį karą žuvo apie 1000 rusų karių, iš jų 145 latvių šauliai. Tuo metu kairiajame Dauguvos krante buvo 3 km ilgio ir 1,5 km pločio pusiasalis, oficialiai vadinamas Ikškilės priešpilio įtvirtinimais, o jo teritorija su nedideliu Līvės dvaru priklausė Kuržemės gubernijai. Kareiviai vietovę vadino Mirties sala, nes kasdien čia žuvo arba buvo sužeistas vienas iš įtvirtinimų gynėjų.

1916 m. vokiečių kariuomenė čia masiškai panaudojo nuodingąsias dujas ipritą – tai buvo pirmoji nuodingų dujų ataka Rygos fronte.

Šiandien Mirties sala yra nebe pusiasalis, o sala, todėl į ją galima patekti tik valtimi, plaustu ar kita vandens transporto priemone. Saloje yra paminklas Mirties salos gynėjams. Netoliese taip pat yra Septynių nežinomų kareivių kapas ir tranšėjos.

Salos viduje yra poilsio vieta su sausu tualetu, pikniko vieta ir laužaviete.

Nuotrauka iš Kėkavos savivaldybės archyvo.