Petro ola slepiasi kairiajame Vėjupytės slėnio krante. Tai siauras, aukštas plyšys, susiformavęs Gaujos svitos raudonuosiuose smiltainiuose, aukštai virš upės lygio. Jį galima vertinti beveik kaip nedidelio tarpeklio ir urvo hibridą. Urvas yra 6,5 m ilgio, 2,2 m pločio ir 5,3 m aukščio. Dešinėje urvo pusėje yra skersinis išsiliejimas, beveik 2 m ilgio ir 0,5 m pločio.

Į urvą galima patekti laiptais ir platforma su turėklais. Su urvu siejamos kelios senovinės istorijos. Viena iš jų pasakoja apie urvo pavadinimo kilmę: per Švedijos karą čia nuo kareivių pasislėpė ūkininkas Petras. Kita istorija pasakoja, kad tais pačiais švedų laikais urve slėpėsi senasis Grotų namų savininkas su žmona ir mažamečiu sūnumi. Kai pritrūko duonos ir jo šeima badavo, Petras nuėjo į netoliese esančią Siguldos kleboniją prašyti duonos. Apylinkėse siautė badas, todėl jam buvo atsisakyta ją duoti. Apimtas nevilties, Pėteris griebė ką tik iš krosnies ištrauktą karštą duonos kepalą ir bėgdamas nuo persekiotojų žaibišku greičiu dingo miške. Trečioji istorija pasakoja, kad čia nuo karo pavojų pasislėpė vietinis klebonas ir urve krikštijo vaikus.

SVARBU

Atminkite, kad Latvijos urvai yra saugomi – draudžiama braižyti užrašus ant urvų sienų! Būkite atsargūs, jei lankysitės urve žiemą – čia paprastai žiemoja šikšnosparniai, kurių aštrūs nagai įsirėžia į urvo sienas.

Nuotraukos iš Siguldos TIC archyvo.