Maros rūmų urvai – kulto vieta, esanti Džibulių savivaldybės pietvakariniame kampe, yra natūraliai susiformavusi urvų sistema smiltainio atodangoje dešiniajame Abavos slėnio krante, apie 2 km į pietvakarius nuo buvusio Kalešio dvaro.

Manoma, kad šie urvai yra susiję su 1462 m. dokumente minima šventykla Sabilės savivaldybėje. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio skelbiami įvairūs pasakojimai apie Maros urvus. Vienas iš jų susijęs su čia gyvenusiomis „šventomis dukterimis”, kurios penktadienio vakarais išskalbdavo skalbinius, todėl urvuose labai rūkdavo.

Išsamų Maros urvų aprašymą 1907 m. paskelbė keliautojas Oskaras Emilis Šmitas, kuris taip pat girdėjo pasakojimų, kad urvuose slėpdavosi plėšikai. 1903 m. tuometinis Kalesų dvaro savininkas, ieškodamas plėšikų paslėptų lobių, liepė urvus iškasti, tačiau nieko nerado.

O. E. Šmitas logiškai paaiškina ir urvo pavadinimą. Jis mano, kad katalikų dvasininkai kadaise prie senovinio kultinio urvo pritvirtino Marijos atvaizdą. Senovinis olos pavadinimas išnyko, o vietoj jo atsirado latviškas Marijos vardo variantas – Māra kambari.

Nuotraukos iš Talsų TIC archyvo