Viduramžių pilis Grobinjoje pastatyta XIII amžiuje. Grobiņos viduramžių pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta kaip Husas prie Grobino. Manoma, kad ji buvo medinė, nes 1263 m. sudegė. Pilis buvo atstatyta 1328 m. Ji stovi šalia Grobino piliakalnio – Kuržemėje buvo būdinga statyti pilis prie pat senųjų kuršių piliakalnių. Pilis šimtmečius buvo svarbus karinis įtvirtinimas, kol dėl 1795 m. ir 1812 m. karų neteko karinės reikšmės. Per savo gyvavimo laikotarpį pilis buvo ne kartą remontuota ir modernizuota. Viduramžių sienos išliko iki šių dienų, XVII a. pilies sienos buvo restauruotos.

Mokslininkai mano, kad viduramžių Grobinos pilis su bastionais buvo pastatyta senovės skandinavų gyvenvietės pagrindu, todėl ji įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo tarptautinę serijinę nominaciją „Vikingų epochos vietovės Šiaurės Europoje”.

Legenda apie viduramžių Grobinos pilį

Pasakojama, kad Grobinospilis buvusi labai graži ir turtinga. Po pilimi buvo du požeminiai praėjimai: vienas vedė į bažnyčią, kitas – į Ilgi kapines. Kadaise šioje pilyje gyveno riteris, turėjęs labai gražią dukterį. Pilies savininkas išleido savo dukrą už kilmingo jaunuolio, tačiau merginai tas jaunuolis nepatiko. Riteris su savo pavaldiniais liko našlaitis. Sunkiausių darbų atlikti jie siuntė suimtus vigus.

Nepaklusnius vigus laikė požeminiuose kalėjimuose. Kartą tarp sugautų banginių buvo gražus jaunuolis, kuris atsisakė paklusti. Jie įkalino jį viename iš požeminių rūsių. Jaunuolis patiko jaunai moteriai ir ji nusprendė jį išgelbėti. Drąsioji moteris nusivedė jaunuolį požeminiais koridoriais į Ilgio kapines.

Jaunuolis pabėgo, tačiau jaunąją damą žiaurūs tėvas ir vyras įkalino ir gyvą įmetė į vieną iš požeminių pilies koridorių. Žmonės pasakoja, kad ir šiais laikais Grobiņos pilies teritorijoje iš požemių girdėti moters dejonės garsas.

Grobiņos archeologinį ansamblį sudaro keli to paties laikotarpio archeologiniai paminklai: Grobiņos piliakalnis (Skābarža Hill) ir senovinis miestas, Grobiņos viduramžių pilis su bastionais, Priedienos piliakalnis, Atkalnu piliakalnis, Smukumu piliakalnis ir Porāni piliakalnis, kurie kompaktiškai išsidėstę Grobiņoje ir jos artimiausiose apylinkėse. Šie paminklai daugiausia datuojami VII-IX a. Jie siejami su įspūdinga skandinavų kolonija, kuri IX a. minima ir kaip Seeburgas (Jurpils).

Grobinės archeologinis ansamblis – tai autentiškas ir labai gerai išsilaikęs daugiausia vikingų amžiaus archeologinių objektų ir statinių rinkinys. Archeologinių kasinėjimų metu surinktos medžiagos gausa ir įvairovė rodo, kad Grobiņa buvo viena svarbiausių to meto vikingų gyvenviečių rytinėje Baltijos jūros dalyje. Todėl Grobiņos archeologinio ansamblio paminklai įtraukti į tarptautinę serijinę nominaciją „Vikingų vietovės Šiaurės Europoje” UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.

Nuotraukos iš Grobiņos TIC archyvo