Krāslavą nuo Rygos pusės, lankytojus pasitinka Adamovos pilies kalnas – jis buvo įrengtas Dauguvos slėnio pakraštyje tarp dviejų gilių griovų. Kalvos aukštis siekė 40 m. Adamovo piliakalnis, kaip ir kiti Dauguvos piliakalniai, buvo ilgai gyvenamas. Iš šios vietos taip pat kilo Krāslavos piliakalnis. XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje piliakalnis buvo sulygintas su žeme ir sunaikintas, neatlikus jokių archeologinių tyrimų, kai per jį buvo nutiestas naujas Rygos – Krāslavos greitkelis.

Šiandien piliakalnio apžvalgos aikštelė yra mėgstama pasivaikščiotojų ir Krāslavos lankytojų vieta.

Krāslavos kėdė

Ant Adamovos piliakalnio įrengtas naujas aplinkosaugos objektas – Krāslavos kėdė, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Krāslavą ir Dauguvos slėnį. Kodėl būtent kėdė? Atsakymas į šį klausimą susijęs su Krāslavos miestelio pavadinimu. Vienas iš Krāslavos pavadinimo paaiškinimų yra tas, kad jis kilęs iš latgalių kalbos žodžio „krāsls” – kėdė, nes Dauguvos upė netoli Krāslavos meta kelis lankus, kurie savo forma primena kėdę. Tai patvirtina pasakojimai, kad praeityje, kai Dauguva dar buvo plaukiojanti prekybos arterija, prie Krāslavos ant seklumos užplaukdavo daug plaustų, kurie taip pat sudarė analogiją žodžiui „krāsls” – kėdė. Objekto sukūrimas ir įrengimas yra asociacijos „Kruoslovys mėgėjų broliste” iniciatyva.