Kolkasrago pušyno takas yra Baltijos jūros pakrantėje, netoli Kolkasrago – paukščių poilsio ir maitinimosi vietos pavasario ir rudens migracijų metu.

Pažintinis takas veda kopų mišku per pilkas ir baltas kopas iki smėlio kopos.

Dėl jūros ir prastų augavietės sąlygų pušyne auga ne tik tokie tipiški augalai kaip mėlynės, viržiai, voveraitės, bet ir retas, saugomas smėlio gvazdikas(Dianthus arenarius). Senos pušys ir nuvirtę medžiai yra kerpių ir vabzdžių buveinė.

Kopų smėlį išpustė vėjas, sukeldamas judraus smėlio reiškinį, kuris palaidojo likusius medžius ir kėlė grėsmę namams bei ūkiams. Tako trasoje pamatysite šimto ir daugiau metų senumo pušis, iki dviejų ar trijų metrų gylio įsirėžusias į smėlį – tų laikų liudininkes.

Tako trasoje yra 15 m aukščio medinis bokštas, iš kurio galima stebėti jūros peizažą ir paukščius.

Geriausias laikas apsilankyti – be sniego. Takas ypač gražus pavasarį ir vasaros pradžioje, kai žydi pušys: žemos pušų šakos sudaro unikalius žydinčius kilimus. Tačiau žiedadulkėms alergiškiems žmonėms šiuo metu nėra pats geriausias metas lankytis šiame take.

Tako pradžia, apie 300 m, žvyrkelis, paskui lentinis takas. Taku galima vaikščioti bet kokiomis oro sąlygomis. Dalis tako yra ant jūros krantinės, kur nėra specialios dangos. Vidutinis tako plotis 1 m.

Nuotraukos: Ainars Gaidis ir L.Eler.