Didžiausia Dauguvos sala senovės šaltiniuose buvo vadinama Karalių sala(insula regis). Pavadinimas Dole (vok. Dahlen) tikriausiai kilo iš XIII a. Senosios Dole pilies valdovo vardas Dolenas. Sala susiformavo kaip vientisas sausumos gabalas, nuo apylinkių atskirtas banguojančių Dauguvos (Dauguvos, Sausosios Dauguvos) atšakų. Prieš pastatant Rygos HES rezervuarą ir užliejant viršutinę salos dalį, Dolės sala buvo apie 8-9 km ilgio, apie 3,5 km pločio, o šiandien – apie 5,2 km ilgio. Keletas Dauguvos intakų skyrė nuo salos mažesnes saleles (Martyno sala, Žirnių sala, Nolpės sala ir kt.). Sala turi ilgą ir turtingą istoriją – ji buvo apgyvendinta mažiausiai nuo II a. pr. m. e. iki šių dienų.

1044 ha ploto Doleso salos gamtos parkas įsteigtas 1987 m. siekiant išsaugoti Doleso salos nesutvarkytą kraštovaizdį ir kultūros paveldą bei užtikrinti optimalų rekreacinių išteklių naudojimą. Jis taip pat yra europinės svarbos „Natura 2000” teritorija su vertingais specialiai saugomais biotopais. Centrinę gamtos parko dalį dengia pušynai, Dauguvos terasose plyti pievos ir laukai, į teritoriją taip pat patenka Dolesos dvaro kompleksas su parku. Saloje išliko kelios saugomos augalų rūšys. Besikeičianti Dauguvos upė ir Dole sala su įvairiomis paukščių rūšimis visus metus įdomi atidiems paukščių stebėtojams, taip pat gamtos mylėtojams – pėstiesiems ir dviratininkams.

Salą geriausia tyrinėti keliaujant dviračiais arba pėsčiomis. Maršrutai pažymėti gamtoje, galima rinktis Didįjį (11 km) arba Mažąjį (9 km) ratą.

Nuotraukos iš Salaspilio TIC archyvo.